Death at a funeral (2007)

Šis filmas- tai juodojo humoro komedija, režisuota Frank’o Oz’o. Vyksta laidotuvės, suvažiuoja giminės ir artimieji, o laidotuvių ceremonija niekaip negali prasidėti. Vyksta daug nenumatytų dalykų. Pasirodo niekam nematytas mirusiojo geras draugas, kuris šeimai turi pranešti intriguojančių naujienų.Veiksmas praktiškai vyksta vienuose namuose. Žavi pati situacija, į kurią papuola filmo herojai. Tai- vienas iš tokių filmų, apie kurį nesigauna daug kalbėti. Reikia tiesiog jį pažiūrėti.

Priklausomas nuo ko?

 

 Vystau priklausomybės temą. Rakina. Sunku judėt, kausto. Neviltis. Kiek gi žmogus turi silpnybių. Vaduojamies visą gyvenimą, o kas vėliau? Girdėjau moteriškę vieną sakant čia kažkada: Dar prieš 20 metų, kai buvau 50-ties, domėjausi kokios užuolaidos pas tą kabo, kokios pas kitą. O dabar? Dabar tūnau savo kiaute, degraduoju. Neueinu tik nuo namų į parduotuvę, iš taško A į tašką B ir atgal. Susimąstau. Tokia dalia? Užsisklendimas. Kitą kartą, kai kokia bobutė piktai mane nužiūrės, laikysiu tai kaip gerą ženklą. Gal visdėlto pradėsiu džiaugtis, kad mane domina tas, anas. Taip lengviau. Į viską gilinsiuos, tik nepradėsiu išgyvent kaip kokios muilo operos. Teisingai, pats sau patariu kaip gyvent. Taip ir reikia. Sunku pasakyt kas mane rakina. Gal baimė pažinti? Lyg būčiau priklausomas nuo aplinkinių nuomonės.