Trauka

Gyvenant tokiais modernistiniais laikais kaip šie, viskas keičiasi akimrksniu. Atrodo, kad dar neseinai mp3 grotuvai talpindavo tik 20 dainų, o telefonai su tūkstančiais spalvų buvo kažkas tai neregėta. Išties, visi tik ieško, kokį čia modernesnį “iphone’ą” ar rūbelį nusipirkti. Pastebimai žmonės gatvėse tampa pasyviais, mažai stebinčiais bei girdinčiais žmonėmis. Sunkiai sugaudysi kieno nors žvilgsnį. Tai vienas ausines narplinėja, kitas žaidimėlius žaidžia, ar sms “pleškina”.

Mes nuolat keičiamies, vykdome naujas savo užgaidas, daiktai tampa netokiais patraukliais. Tik man nuolat kyla klausimas, ar tai, kas pasensta yra atgyvena. Esu toks žmogus, kuris mėgsta derinti sena, kažką klasišką su tuo, kas jau nebėra didžiosios auditorijos produktas. Tarkim, kad ir senas fotoparatas ar patefonas, šitie daiktai turi labai daug žavesio. Jeigu susikurta erdvė yra tik moderni, ji tampa nuobodi. Turi būti tą erdvę papildančių detalių. Tas pats liečia ir žmones, neveltui žmonės ieško savo individualumo. Savitos, žavesio teikiančios detalės patraukia akį. Atsisukimas šiektiek į praeitį, regis, subrandina. Žmogus pasipildo harmonija.

Čia ir dabar

Rašau čia ir dabar.  Kilo mintis, jog būtų visai nieko, jei galėčiau mintyse paspausti mygtuką ir išsijungti nuo to pastovaus mąstymo. Kurią nors dieną reikia apie kažką parašyti, o dabar bandau paspaust..

Susvetimėjimas. Štai kaip dabar tai vadinasi

Rytas. Atrodo, kad kai ir turi laiko nelabai yra ką internete lietuvių kalba įdomaus pasiskaityti. Perverti pravda.lt. Gerai jei dar būni neskaitęs žurnaliuko, tai atsisiunti, pasivartai prie kavos puodelio, o paskui? Nulendama į kokį naujienlaiškį, kur viskas anglų kalba. Susvetimėjimas. Vienareikšmiškai. Populiarus žodis dabar kažkaip pasidarė. Būtų gal ir nevirtualų žurnaliuką kokį šiais laikais į naudą pasivartyt (akių beje netaip gadina), ir virtuvėj pasisedėčiau. Susimąstau, bet kodėl žurnalai apie jaunimo kultūrą ir šiaip stengiasi leisti naujienų skiltį, kai viskas šiais laikais sensta dienom. Atrodo, ta pati naujiena kaikada žurnaliukuose atsiranda tik po poros numerių. Nenoriu čia kaip bobutė skųstis, kad viskas “maximoj” brangsta, bet už kiekvieną išspausdintą puslapį tenka mokėti centus. O centai prie centų; žiūrėk jau gali nusipirkti šokolado.

Priklausomas nuo ko?

 

 Vystau priklausomybės temą. Rakina. Sunku judėt, kausto. Neviltis. Kiek gi žmogus turi silpnybių. Vaduojamies visą gyvenimą, o kas vėliau? Girdėjau moteriškę vieną sakant čia kažkada: Dar prieš 20 metų, kai buvau 50-ties, domėjausi kokios užuolaidos pas tą kabo, kokios pas kitą. O dabar? Dabar tūnau savo kiaute, degraduoju. Neueinu tik nuo namų į parduotuvę, iš taško A į tašką B ir atgal. Susimąstau. Tokia dalia? Užsisklendimas. Kitą kartą, kai kokia bobutė piktai mane nužiūrės, laikysiu tai kaip gerą ženklą. Gal visdėlto pradėsiu džiaugtis, kad mane domina tas, anas. Taip lengviau. Į viską gilinsiuos, tik nepradėsiu išgyvent kaip kokios muilo operos. Teisingai, pats sau patariu kaip gyvent. Taip ir reikia. Sunku pasakyt kas mane rakina. Gal baimė pažinti? Lyg būčiau priklausomas nuo aplinkinių nuomonės.

kas bus kada?

Šiandien visą dieną mintyse tik sukosi įvairios mintys apie futuristiką, jos tyrėjus. Išties, ateities spėjimas, norint išvengti arba įrodant kažko (tarkim besiplečiančio žinių srauto) žalą visuomei- svarbu. Bat ar tai, ką matome per televiziją išties yra tiesa? Gal mūsų laukia ne kas kita kaip vergija bei nesiliaujanti kova prieš kyborgus. Realu pamanyti, mačius panašaus siužeto hollywood’inius filmus. Bet tai tik filmai. Kažkokių nežinomų žmonių pamąstymai, tik tiek, daugelis atkirstų.

Geriau jau kalbėti apie tokius dalykus, kurie ateityje mus džiugins, kai pagalvoju. Rūbai, kurie keičia formas, spalvą ir beto jų nereikia plauti (valosi oru). Keistai skamba, netgi pasiskaičius paprastą inovacijų tinklalapį galima rasti, jau dabar sukurtų, futuristinių daikčiukų.Yra ir lietsargių, kuriuose galima naršyt youtube’ej.:]

Nemanau, kad reikia baimintis ateitie naujovių. Tiktai svarbu, kad žmonės nuo tų naujųjų technologijų nesubanalėtų. Bus tada, kad akys viena su kita nesueis (viena į vieną pusę žiūrės, kita į kitą). Svarbu ir tai, kad žmonės išlaikytų savo jausmus: nenorėčiau, kad kas prieitų, pradėtų durnai žvengt ir numestų kokį tai: lol, duodu tau šypsenėlę (trys taškai), lyg sms’a rašydamas.

2008 03 04

Užėjo man dabar noras pakalbėti apie žmones. Skamba labai abstrakčiai. Taip turbūt ir yra. Tokiu metu turėčiau būti mokykloje, bet ką jau padarysi. Rašau šį post’ą. Norėčiau pakalbėti apie “beplaukę visuomenę”- durna frazė šovė kątik galvon. Na, ką gi. Vos pradedu apie kažkokią tokią mintį galvoti, atsisuku pažvelgti į praeitį. Vyrams anksčiau gražiai atrodyti užtekdavo gero plaukų sklastymo. Labai tai aiškiai matosi įvairiuose senuose filmuose, kurių pastaruoju metu nemažai žiūriu. Tarkim Bond’o filme George’as Robert’as Lazenby’is atrodė štai šitaip.

O dabar atrodo net ir stipriosios lieties atstovai yra gerokai įsipaišę į šį grožio procedūrų bumą. Žinoma- grožis dabar yra viskas. I ką pirmiausia, kai susitinki žmogų atkreipi dėmėsi? Į išvaizdą beabejo..:]. Štai kaip tik idėsiu kadrą iš filmo 40-Year-Old Virgin (Taip ir maniau kad šios foto kadanors prisireiks).

aiiic.!!!

Turbūt šioks toks plaukelių šalinimas dar jokiam vyrui nepakenkė. Verta net lietuviui eiliniui pabandyt. Tas kas moterims yra kasdienybė, vyriškiai dar tik pamažėl atranda. Plaukų šalinimas vašku, arba tuo daikčiuku, kuris turi specialų besisukantį ratuką (šaldantį). Tai- Skausmas, už kurį moterys nusipelno pagarbos visame pasaulyje. Bet įvairios procedūros, būdingos “beplaukei visuomenei’, atneša ne tik gėrį: įneša konkurenciją, kuri baigiasi sunkiomis plastinėmis operacijoms. To pasakoje “gimsta” kaikurios Hollywood’o gražuolės. Jaunoms mergaitėms žiūrint į tokius kūrinius pasidaro neretai apmaudu, kad joms nebuvo atseikėta žiupsnelis daugiau to, ką visi garbiname,- grožio. Tuomet pasaulyje susikuria minčių “praplovėjai”. Reklamos, paprasciau tariant. Man tiktai džiugu, kad atsiranda atvirkštinio pobūdžio reklamos, kurios skatina nepaskęst begaliniame grožio liūne. Pabaigai parekomenduosiu šią “Dove Onslaught” reklamėlę, kurią tikrai verta pamatyti.

Sveiki

Daug pradžiai kaip ir nekalbėsiu. Tikiuosi būti įdomiu. Čia pateikiu man labai patinkančią venecišką kaukę. Tikiuosi apie kaukes kada parašyt, nes jos labai daug pasako apie kaikuriuos žmones. Jos verčia susimąstyt, įsigilint į žmonių jausmus.